Daugelis Tolimuosiuose Rytuose gyvenančių žmonių be ryžių neįsivaizduoja jokio valgio. Daugiau nei pusei mūsų žemės gyventojų ryžiai - pagrindinis maisto produktas. Manoma, kad Indijoje ir Kinijoje ryžiai auginami jau daugiau kaip 6500 metų. Tačiau į Europą jie atkeliavo tik prieš tūkstantį metų.
Ryžiai yra puikus angliavandenių šaltinis. Angliavandeniai (krakmolas) iš ryžių, ypač rudųjų, pasisavinami palengva. Dėl to lėčiau į kraują patenka gliukozė – tai ypač naudinga diabetikams. Krakmolas sudaro daugiau kaip 90 proc. sausųjų ryžių medžiagų. Ryžiuose taip pat yra naudingųjų skaidulų: ruduosiuose jų 50 kartų daugiau negu įprastuose, baltuosiuose.
Ryžiuose beveik nėra riebalų, pavyzdžiui, 100 g virtų ryžių riebalų yra apie pusė gramo. Nevirtuose ryžiuose riebalų yra šiek tiek daugiau, tačiau ne daugiau kaip 1 g riebalų šimtui gramų ryžių. Ruduosiuose ryžiuose, tiksliau jų luobelėje, riebalų yra šiek tiek daugiau – apie 1-4 g šimte gramų ryžių, tačiau, lyginant su kitais maisto produktais, tai vis tiek labai mažai.
Baltymų ryžiuose nėra labai daug, tačiau ryžių baltymai yra itin vertingi. Palyginti su kiaušinio baltymu (manoma, kad jo biologinė vertė yra 100 proc.), ryžių baltymų biologinė vertė yra apie 80 proc. Ryžiuose nėra glitimo – baltymo, kurio randama kviečiuose, rugiuose, miežiuose bei avižose ir kuris žmonėms, sergantiems celiakija, sukelia sunkų viduriavimą ir žarnų gleivinės pakitimus.
Ryžiuose yra nemažai B grupės vitaminų, geležies, kalcio, daug organizmui naudingų skaidulų.